Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose sparčiai daugėja nemaloniai ar net lemtingai pasibaigiančių žmonių susidūrimų su erkėmis. Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys – viena pavojingiausių vietų ES. Mažyčiai vabalai perneša sunkiai pagydomas, kartais net mirtinas ligas.

2010 metais nuo erkinio encefalito mirė trys žmonės, daugiau nei 600 turėjo rimtų sveikatos problemų. Dalis susirgusiųjų – miestiečiai, kurie iš pirmo žvilgsnio neturėjo jokio rimto sąlyčio su gamta. Specialistų teigimu, erkės į jų namus galėjo atkeliauti su naminiais gyvūnais.

„Intensyvūs erkių tyrimai Lietuvoje prasidėjo gal prieš keturis dešimtmečius. Tačiau tada to paties encefalito atvejų būdavo randama nedaug. Žmonių susidūrimai su erkėmis suintensyvėjo, kai miestiečiai tapo aktyvesni, daugiau laiko praleidžia gamtoje, pradėjo laikyti daugiau šunų, kitų naminių gyvūnų“, – tvirtino Entomologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis.

Pasak specialisto, į žmonių erdvę erkes dažniausiai parneša po pievas palakstę šunys. Kraujo prisisiurbę parazitai nukrinta nuo aukos, o dienos šviesą išvydę jų palikuonys nusitaiko į žmones.

Maža to, erkių platinamus užkratus perneša ne tik tokie gyvūnai, kaip šunys ar katės, tačiau ir paukščiai bei graužikai. Todėl pavojingų erkių žmonių aplinkoje gali atsirasti net nelaikant gyvūnų namuose. Pavojingus gyvius atneša žiurkės, pelės.

Paukščiai į Lietuvą užkratus atskraidina net iš kitų žemynų. Taip Lietuvą pasiekia ir neįprasti užkratai iš egzotiškų šalių.

„Be Laimo ligos ir encefalito, nesu girdėjęs, kad žmonės būtų užsikrėtę kitomis ligomis. Paprastai su buvusiais egzotiškais užkratais susiduria naminiai gyvūnai“, – pasakojo P. Ivinskis.

Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje išlieka didelis. 2010 metais erkiniu encefalitu susirgo 610 žmonių, o trys ligos atvejai baigėsi mirtimi. Daugiausia susirgimų užfiksuota Kauno (164 atvejai), Vilniaus (112 atvejų) ir Panevėžio (66 atvejai) apskrityse.

„Nemanau, kad erkių labai daugėja ar kad tai susiję su klimato atšilimu. Greičiausiai miškininkai tiek prieš 30 metų, tiek dabar matė tiek pat erkių. Tiesiog žmonės patys suteikia galimybę juos užkrėsti. Maža to, daug kas vengia skiepų, kurie yra vienintelė apsauga nuo encefalito“, – tikino P. Ivinskis.

2009 m. erkiniu encefalitu sirgo 605 žmonės, daugiausia jų užsikrėtė Vidurio Lietuvoje. Palyginus su 2008 m. (220 atvejų), sergamumas šia sunkia nervų sistemos liga padidėjo net 2,8 karto. Per pastaruosius du dešimtmečius didžiausias erkinio encefalito atvejų skaičius registruotas 2003 m., kai šia sunkia infekcija sirgo 763 žmonės.

„Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva priklauso padidėjusios rizikos užsikrėsti erkiniu encefalitu zonai“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė.

Kaip ir praėjusiais metais, didžiausi sergamumo rodikliai registruoti Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Utenos apskrityse.

Vienintelė efektyvi priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai.

Kita plačiai išplitusi Europoje erkių platinama liga – Laimo liga. Sergamumas šia liga 2010 m. (registruotas 2 551 atvejis), palyginus su 2009 m., sumažėjo beveik trečdaliu.

Kitaip nei kitos nervų sistemos ligos, kurios pažeidžia tik smegenų dangalus, erkinis encefalitas pažeidžia galvos smegenis ir sutrikdo jų funkcijas: kalbą, mąstymą, klausą, regą, judesius ar kvėpavimą. Vaistų nuo šio viruso nėra, susirgus gydomi tik simptominiai reiškiniai.

Sveikimo periodas gali trukti ne vienus metus. 46 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu visą gyvenimą kenčia nuo ligos pasekmių. Liekamieji reiškiniai gali būti įvairūs: vidutinio sunkumo (galvos skausmai, atminties pablogėjimas, dėmesio koncentracijos ar miego sutrikimai, dirglumas) ir sunkūs (paralyžius, psichikos sutrikimai, pablogėjusi koordinacija).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai pirmieji erkinio encefalito atvejai Lietuvoje užfiksuoti gegužės mėnesį. Daugiausia pacientų, sergančių šia liga, medikai sulaukė rugsėjo ir spalio mėnesiais, kai sirgo atitinkamai 105 ir 216 asmenų. Šiai ligai būdingas sezoniškumas. Viena iš priežasčių – intensyvesnis miško lankymas, kai prasideda uogų ir grybų metas.

Viena veiksmingiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių – skiepai. Pasiskiepijus imunitetas paprastai įgyjamas po mėnesio, todėl tinkamiausia laikas skiepytis prieš erkinį encefalitą – žiemos pabaiga, ankstyvas pavasaris.