ES sprendimu nuo rugsėjo 1 d. parduotuvėse pamažu išnyks 60 W kaitrinės lemputės. Sunku patikėti, kad nebeliks lempučių, kurios atrodė neatskiriama kasdienybės dalimi. Tačiau užpraeitame amžiuje Edisono išrasta lemputė paseno ir naudoti apšvietimui nebetinka, nes švaisto energiją.

Priminsime, jog kaitrinių lempučių prekyba mažėjo tolygiai jau kelis pastaruosius metus. Nuo 2009 metų rugpjūčio 31 d. ES šalyse buvo uždrausta prekiauti matinėmis 15, 25, 40, 60, 75 ir 100 W galios kaitrinėmis elektros lemputėmis ir skaidriomis 100 W galios kaitrinės lemputės. Mažesnės galios skaidrios lemputės laikinai buvo paliktos prekyboje. Dabar gi pamažu išnyks ir jos.

Lyginant su kaitrine, naujosios panašią šviesą skleidžiančios lemputės (taupiosios ar kompaktinės liuminescencinės) sutaupo iki 80 proc. energijos ir dega iki 10 kartų ilgiau. Pakeitusi visas namų lemputes vidutinė europiečių šeima per metus lengvai sutaupytų 50 eurų, o visoje Europoje per metus būtų sutaupyta tiek energijos, kiek sugeneruojama dešimtyje elektrinių.

Be to, į atmosferą nepatektų 15 mln. t anglies dvideginio – tai tolygu 7 milijonų automobilių (viso Olandijos lengvųjų automobilių parko) kasmet išmetamam šių dujų kiekiui.

Europos valstybių vadovai jau 2007 m. nusistatė įspūdingą energijos vartojimo efektyvumo tikslą: iki 2020 m. ES turėtų suvartoti 20 proc. mažiau energijos. Atsisakyti kaitrinių lempučių – tik vienas žingsnis link to tikslo.

Siekiama, kad buityje neliktų ir kitų netausių prietaisų. Priminsime, jog buitinė technika ženklinama energijos vartojimo efektyvumo žymomis. Ženklinimas paskatino tobulinti technologijas, ir 90 proc. šiandien naudojamų šaldytuvų, skalbyklių ir indaplovių yra aukščiausios pagal senąją sistemą klasės („A“).

Tokie prietaisai padeda sutaupyti ir energijos, ir pinigų: prieš 15–20 metų skalbyklės per skalbimo ciklą vidutiniškai sunaudodavo 1,5 kWh ir 100 l vandens, o naujoviškose skalbyklėse dabar sunaudojama tik 0,85 kWh ir 40 l vandens. Taigi kiekvienu skalbimu nauja skalbyklė sutaupo maždaug pusę lito.

Tačiau energijos vartojimo efektyvumo tikslams pasiekti tokių priemonių negana. Daugiau nieko nekeisdami, 2020 metais energiją naudotume tik 10 proc. efektyviau, t. y. perpus mažiau nei norėtume.

Todėl birželį Komisija pateikė naujus ES įstatymų projektus, kuriuose nesitenkinama buitiniais prietaisais: juose siūlomos prievolės valdžios įstaigoms, energetikos įmonėms ir pramonei. Viena svarbių sričių yra pastatai, nes 40 proc. ES suvartojamos energijos tenka gyvenamiesiems ir viešiesiems pastatams: apšvietimui, prietaisams ir net du trečdaliai šildymui.