Glutamatas organizme atlieka svarbią funkciją: jis yra pagrindinis centrinėje nervų sistemoje esantis neurotransmiteris, pernešantis dirglumo impulsą.

Neurologijoje žinoma, kad perdozavus šio neurotransmiterio galima pakenkti centrinei nervų sistemai. Taigi daugelio nervų ligų, pvz., Parkinsono ir Alzheimerio, taip pat epilepsijos priežastimi medicina laiko glutamato apykaitos smegenyse sutrikimus.

Glutamatas yra medžiaga, galinti taip smarkiai paveikti nervų ląsteles, kad šios apmiršta. Vartojamas didesnėmis dozėmis šis maisto produktų priedas gali prasiskverbti į smegenų kraujotaką ir į placentą.

Glutamato gali būti visur, taigi dauguma besirūpinančių savo sveikata vartotojų, įprato atidžiai išstudijuoti maisto produktų etiketes. 

Įbėręs glutamato gamintojas sutaupo pinigų. Toks priedas leidžia taupiai naudoti brangias žaliavas, tokias kaip mėsa, jūros gėrybės arba Parmezano sūris, nesukeliant pirkėjui tiesioginio įtarimo. Todėl šio maisto priedo randame ir vartoti paruoštuose patiekaluose, ir šaldytuose produktuose, ir bulvių traškučiuose, ir sriubose bei padažuose, ir dešrose bei kituose mėsos gaminiuose.

Menki jo kiekiai yra natūrali daugelio patiekalų sudedamoji dalis. Naudojant glutamatą pavyksta pasiekti tai, apie ką svajoja kiekvienas virėjas ir maisto produktų gamintojas: jis sužadina apetitą ir norą valgyti dar. Tad nenuostabu, kad pasaulyje per metus suvartojama daugiau kaip aštuoni šimtai tūkstančių tonų glutamato, neskaičiuojant nemenkų jo kiekių, gaunamų iš žolelių arba mielių ekstrakto.

Gamintojams derėtų nurodyti, kad produkto sudėtyje yra glutamato. Tik reikėtų žinoti, kad šis priedas „slepiasi“ už daugybės įvairių pavadinimų. Etiketėje glutamatas žymimas ne tik E 621 kodu, bet ir įvairiais kitais pavadinimais, tokiais kaip „aromatinės medžiagos“, „prieskoniai“, „pieno miltelių produktai“ arba „fermentuoti kviečiai“. Ekologiškų produktų gamintojai savo gaminius dažnai pabarsto „mielių ekstraktu“, o tai, paprasčiau sakant, yra ekologiškas glutamatas.