Tikimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis išlieka iki pirmojo sniego, o nuo kraujasiurbių nukentėjusių pacientų gydytojai sulaukia vos ne iki metų pabaigos.

Net pusė nuo erkių nukentėjusių žmonių nežino, kas sukėlė įvairius sveikatos sutrikimus. Gydytojų jau nestebina, jog ne visi pacientai prisimena apie įsisiurbusią erkę.

Prieš įsisiurbdama erkė suleidžia nuskausminamųjų. Gavusi pakankamą kraujo dozę ji „atsisega“, tad jei žmogus nėra jautrus, gali net nesuprasti, jog nešiojasi kraujasiurbį.

Kartais tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys žmonės net nepamini anksčiau įsisiurbusios erkės. Tačiau, kad būtent ji sukėlė organizmo sutrikimus, nustato gydytojas.

Tikimybė susirgti erkiniu encefalitu ar Laimo liga išlieka net pasirodžius pirmam sniegui. Erkės išlieka gyvybingos, kol oro temperatūra nenukrinta žemiau 8 laipsnių šilumos.

Erkės dabar ruošiasi žiemai. Jei pavasarį aktyvesnės būna suaugusios erkės, aktyviai ieškančios kraujo lašo gyvybei palaikyti, tai rudeniop suauktyvėja nimfos – pirmųjų metų sulaukusios erkutės. Jos ligos sukėlėją gali pernešti kaip ir suaugusiosios.

Užsikrėsti kraujasiurbių platinamomis ligomis gali net žmogus, nekeliantis kojos į mišką. Vienai moteriai erkė įsisiurbė lovoje. Kraujasiurbys ten pateko greičiausiai nuo po mišką mėgusio pasivaikščioti vyro ar jo parneštų lauko gėlių.

Ligos požymiai gali pasireikšti ir praėjus mėnesiui nuo erkės įsisiurbimo. Užsikrėtus Laimo liga iš pradžių ryškių ligos požymių nėra – tik paraudusi oda įkandimo vietoje. Pirmąją dieną po įsisiurbimo dar nereikėtų bėgti pas gydytoją, nes jis dar neskirs gydymo. Tačiau jei paraudimas nepraeina po savaitės ir ilgiau, pradeda didėti, tada reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris nukreips infektologo konsultacijai.

Raudona dėmė gali atsirasti net praėjus keliems mėnesiams, ir nebūtinai įsisiurbimo vietoje. Migruojanti eritima – taip vadinama raudona dėmė su pašviesėjusiu centru, galinti atsirasti ir kitoje kūno vietoje.

Negydoma kraujasiurbių sukelta liga po kelių mėnesių gali paliesti nervų sistemą, sąnarius, akis, širdį. Lietuvoje dažniausiai užfiksuojami veidinio nervo uždegimai, sukelti Laimo ligos.

Į ligoninę dažniau pakliūva susirgusieji erkiniu encefalitu nei Laimo liga. Laimo liga pirmoje stadijoje gydoma ambulatoriškai. Į ligoninę dėl jos guldoma, kai liga būna pažengusi į antrą stadiją ir borelijos – ligos sukėlėjai išprovokuoja meningitą, meningocefalitą.

Nuo 2 iki 14 proc. persirgusiųjų erkiniu encefalitu gali išlikti ilgalaikiai liekamieji reiškiniai: galvos skausmai, vangumas, darbingumo sumažėjimas, galimi psichikos, eisenos, klausos sutrikimai, galūnių paralyžius. Žmogus po šios ligos tampa neįgalus.

Kaip kiekvieną konkrečiai paveikia liga, priklauso nuo žmogaus organizmo atsparumo ir ligos užkrato. Nusilpęs organizmas į ligos sukėlėjus reaguos audringiau ir sunkiau.

Persirgus erkiniu encefalitu imunitetas įgaunamas visam gyvenimui, net jei persergama labai lengva forma, pasireiškiančia pakarščiavimu iki penkių dienų bei lengvu negalavimu. Taip perserga net 70 proc. žmonių.

Persirgus Laimo liga imunitetas nuo sukėlėjo neįgyjamas, tad tikimybė susirgti šia liga išlieka kiekvienais metais.