Įvairios labdaros akcijos ne tik skatina visuomenės solidarumą ir moko atjautos, bet kartais tampa nedorų ketinimų turinčių žmonių priedanga. Keleto gyventojų budrumas prisidengiant savanoryste jau buvo patikrintas.

Tad kaip atskirti tikrą savanorį nuo apsišaukėlio?

Labdaringa veikla užsiimančios organizacijos nesiuntinėja savo savanorių į gyventojų namus, o nereikalingus drabužius ar daiktus paprastai prašo atnešti į specialius surinkimo punktus. Net jei kas nors ir sugalvotų taip elgtis, tai prieš tai būtų pranešama visuomenei apie tokią akciją per televiziją, spaudą.

Savanoriai lanko vienišus senelius, padeda jiems susitvarkyti buityje, bendrauja, bet būtinas jų artimųjų sutikimas, susitikimai su senoliui ar ligoniui artimais žmonėmis ir pan. Veikiausiai žmones klaidina žinojimas, kad organizacijos savanoriai gali ateiti į namus, bet tai būna tik tais atvejais, kai žmogus negali pats savimi pasirūpinti, bet jei kažkas prašo daiktų ar pinigų, tai nėra savanoriai, o apsišaukėliai.

Savanoris privalo turėti ir pateikti organizacijos pažymėjimą, jei žmogus nieko neslepia ir neketina apgauti, jis neturėtų jaudintis dėl to, kad bus patikrintas, iš kur atėjo ir kokiu tikslu vaikšto.

Organizacijos kartais sulaukia skambučių apie tariamus savanorius ir žmonėms buvo patvirtinta, kad jokia labdaros akcija nėra vykdoma.

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pataria žmonėms laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių. Geriau jau per didelis atsargumas, nei galimybė pakliūti į sukčių paspęstas pinkles.

Pasak R. Matonio, labai svarbu pažinti savo kaimynus, bendrauti su jais, steigti saugios kaimynystės grupes. Daugeliu atvejų kaimynai gali pagelbėti apsaugoti turtą, prižiūrėti butą išvykus ilgesniam laikotarpiui ar kitais panašiais atvejais.

Anot R. Matonio, populiariausiais sukčiavimo būdais ir toliau išlieka skambučiai dėl neva padaryto eismo įvykio ar sulaikymo.

„Sukčiai apsimeta pareigūnais, medikais ar kitų institucijų atstovais. Populiarūs pirkimai internetu, kai prašoma pervesti avansą, atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis ir panašiai“, – aiškino jis.

R. Matonis primena, kad pareigūnai jokių reikalų nesprendžia telefonu. „Jeigu pas jus į namus atvyksta pareigūnu prisistatęs asmuo, visuomet paprašykite pateikti tarnybinį pažymėjimą. Neskubėkite pildyti sukčių reikalavimų, visuomet susisiekite su neva nukentėjusiu savo giminaičiu. Neskubėkite džiaugtis galimu laimėjimu loterijoje, netikėkite gautais el. laiškais, kad jūs tapote laiminguoju ir turite šansą laimėti didelę pinigų sumą. Visuomet laikykitės atsargumo priemonių, o apie įvairius bandymus Jus apgauti informuokite policijos pareigūnus“, – sakė jis.