Alfa.lt

Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai, Lygių galimybių ir Etninių tyrimų centro vadovai tikina, kad žmogaus teisės Lietuvoje pažeidžiamos ir ši padėtis blogėja. Po įstojimo į Europos Sąjungą žmogaus teisės mūsų šalyje paminamos vis dažniau. Žmonės nepasitiki valstybe, netiki, kad jų teisės bus apgintos, todėl mieliau renkasi gyvenimą užsienyje. Moterys Lietuvoje už darbą gauna daug mažiau nei vyrai, yra gėdinamos, jei augina nesantuokinius vaikus, joms trukdoma rūpintis savo reprodukcine sveikata.

Lietuviai nekenčia homoseksualų, šalinasi romų, bijo psichinę negalią turinčių žmonių ir mėgsta mušti vaikus. Tokias ir panašias išvadas daro žmogaus teisių gynėjai, tyrinėję žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje pastaruosius dvejus metus.

Žmogus niekam nerūpi

„Valstybinės žmogaus teisių politikos Lietuvoje nėra. Nuo to laiko, kai įstojome į ES, žmogaus teisių padėtis Lietuvoje blogėja. Trys ketvirtadaliai žmonių, kurie manė, kad jų teisės pažeistos, niekur nesikreipė, nes manė, kad niekas nepasikeis“, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius. Anot jo, Lietuva nebepatiria „spaudimo“ iš tarptautinių organizacijų, todėl į žmogaus teises numojama ranka. Vos 20 proc. žmonių išdrįsta prabilti, kad jų teisės buvo pažeistos, ir jie kreipiasi ne į policija ar teismą, o į nevyriausybines organizacijas.

„Emigrantai nenori grįžti, nes ten (užsienyje) jaučiasi labiau gerbiami, saugūs ir užtikrinti. Ekonominė šalies raida priklauso ir nuo žmogaus teisių užtikrinimo lygio. Reikia skaidrinti teismų darbą, užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, tik tada ekonominis klimatas Lietuvoje pasikeis“, – kalbėjo H. Mickevičius. Anot jo, žmonės Lietuvoje niekam nesvarbūs, politikai mano, kad visos problemos bus išspręstos tada, kai ekonominė situacija taps stabili, šalies ūkis pakils.

„Dominuoja marksizmo ir laisvos rinkos fundamentalizmo mišinys. Šeimos politika „stumiama“, apsimetant, kad tai pagalba šeimoms ir vaikams. Viešojoje erdvėje dominuoja žmogaus teisių priešininkai: ministras sau leidžia „bambalizuoti“ šeimas, kurios neatitinka jo šeimos supratimo, ir čia nemato nieko blogo“, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas. Anot jo, netrukus Lietuvoje gali būti pradėtos varžyti ir žmogaus laisvės reikšti savo nuomonę.

Taikios valstybės mitas subliuško

Etninių tyrimų centro vadovas Tadas Leončikas sakė, kad didėja neapykantos nusikaltimų skaičius, daugėja užsieniečių užpuolimų. Mitas, kad Lietuva – taiki valstybė, subliuško. „Ypatinga sritis – nepakantūs komentarai internete. Tiesa, padaugėjo dėl šių dalykų iškeltų bylų. Visgi stebėdami šių nusikaltimų nagrinėjimą teismuose, matome, kad į marginalius komentarus reaguojama skubiai, bet į didesnius nusikaltimus – nacistinės partijos kūrimą, neapykantos kurstymą interneto tinklalapyje – reakcijos nėra. Antisemitizmas taip pat lieka Lietuvos problema“, – kalbėjo Etninių tyrimų centro vadovas. Jis atskleidė, kad romai – pati nemėgstamiausia etninė grupė Lietuvoje, o jų teisės – nuolatos pažeidžiamos.

Viena didžiausių problemų – gaji homofobija, kurią skatina net žiniasklaida. „Galime stebėti šios temos „sprogimą“. Viešojoje erdvėje homofobinės kampanijos išaugo iki neregėtų aukštumų, tai tapo itin mėgstama bulvarinių leidinių tema. Mes pagarsėjome visoje ES nedavę leidimo homoseksualams mitinguoti, neįsileidę ES lygių galimybių autobusiuko. Tai užtraukia gėdą ne tik valdininkams, bet ir visai šaliai“, – kalbėjo T. Leončikas.

Žmogaus teises reikia ginti nuo valdžios

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė aiškino, kad Lietuvoje nėra jokių priemonių, kurios padėtų gerinti diskriminacijos dėl lyties situaciją. „Moterų padėtis blogėja, tolstama nuo lyčių lygybės nuostatų valstybėje. Skirtumas tarp atlygio už darbą svyruoja apie 24 proc. Tas skirtumas yra ir socialinės garantijos, skurdo lygis. Šalyje skurdo lygis yra 19 proc., bet skursta net 40 proc. asmenų, kurie vaikus augina vieni“, – sakė M. Jankauskaitė.

Šeimos politika Lietuvą stumia atgal į patriarchalinius laikus. Vienišos motinos skaudinamos, apie jas net Seime kalbama nepagarbiai. Moterims siekiama kliudyti naudoti apsisaugojimo priemones, norima uždrausti laisvai rinktis gimdyti ar negimdyti vaikus, bet vieniša motina – smerkiama. „Tai – šizofreniška situacija. Moterys stumiamos į finansinę priklausomybę nuo partnerio. Pasaulyje tai vadinama ekonominiu smurtu“, – kalbėjo Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.

Žmogaus teisių stebėtojai tvirtino, kad vaikai Lietuvoje mušami, jų teisės paminamos arba apie jas net nekalbama. Psichinę negalią turintys asmenys diskriminuojami, jų bijoma. Tokių žmonių niekas nepriima dirbti, o paskelbus neveiksniais apribojamos bet kokios teisės į pilnavertį gyvenimą. Suvaržytas politinis dalyvavimas, siekimas apriboti žodžio laisvę, skverbimasis į privatų gyvenimą ir „paradoksali situacija, kai labai išsilavinusią tautą valdo beraščiai politikai“, Lietuvai nieko gero nežada.

 „Geriau nebus“, – svarstė žmogaus teisių stebėtojai, užsiminę, kad dabar „žmogaus teises reikia ginti nuo Seimo Žmogaus teisių komiteto“.