Technologijos.lt

 Šiuo metu žmones į lovą vis dažniau paguldo rotavirusinė infekcija. Tačiau šiais metais, kai siautė ir pandeminis gripas, kuriam būdingas tiek viduriavimas, tiek ir vėmimas, dažnas ligos kamuojamas žmogus suklysta, kuria liga serga – gripu ar rota virusu. Kas yra rota virusas ir kaip galima jo išvengti, o jei nepavyksta – kaip šią ligą įveikti? Į visus šiuos klausimus atsako gydytojas gastroenterologas prof. Liutauras Labanauskas

Rota virusas, liaudyje dar vadinamas roto virusu, kaip ir gripo virusas, aktyvesnis šaltuoju metų laiku. Mat tuo metu daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, tad padidėja galimybės užsikrėsti rotavirusine infekcija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2009 m. sausį–liepą nustatyta 2 718 šios ligos atvejų.

Tai daugiausia žarnyne parazituojantis virusas ir sukeliantis skrandžio bei žarnų uždegimą – gastroenteritą. Virusas perduodamas oraliniu fekaliniu būdu, t.y. per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Yra galimybė užsikrėsti ir nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus. Rotavirusine infekcija dažniau serga vaikai nuo 9 mėn. iki 5 metų amžiaus, vieni nuo kitų užsikrečiantys darželiuose, masinio susibūrimo vietose, tačiau šia liga serga ir suaugusieji.

Ligos inkubacinis laikotarpis gali trukti kelias dienas ar net savaitę. Užsikrečiama šia liga gana lengvai, nes pakanka minimalaus rota virusų kiekio maiste, vandenyje, ant neplautų rankų ar daiktų, kuriuos liečiame.

Apsisaugoti nuo rota viruso sunku – jis yra labai atsparus, ilgai išsilaiko: ant daiktų gali išlikti 10 dienų, o ant rankų – 4 valandas. Liga dažniausiai pasireiškia ūmiai. Pagrindiniai simptomai – temperatūra, intensyvus vėmimas ir viduriavimas, pilvo skausmai. Ligonis jaučia silpnumą, mieguistumą. Vaikams išryškėja ir peršalimo ligos požymiai – vargina kosulys, sloga, parausta gerklė. Todėl tėvai tokius simptomus gali sutapatinti ir su prasidedančio gripo simptomais. Be to, ligoniukai gausiai vemia ir viduriuoja ir tokia būklė ypač pavojinga, nes organizmui netekus daug skysčių ir druskų, gali ištikti dehidracija.

Laiku jų neatstačius, vaikui gresia šokas, o kūdikiui – net mirtis. Todėl pasireiškus išvardintiems požymiams, tėvai turi ne nustatinėti vaiko ligą patys, bet būtinai kreiptis pagalbos į medikus. Pagrindinis gydymosi principas – subalansuoti ir palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Ligonis turi laikytis lengvai virškinamo maisto dietos (geriausia vandenyje virtos kruopų košės be jokių priedų), gausiai gerti skysčių (vaikui – 1,5-2 litrus, suaugusiam – 2,5-3 litrus per dieną).

Elektrolitų balansui atstatyti tinka negazuotas, lengvai sūraus skonio mineralinis vanduo. Tuo metu šviežių vaisių sulčių ar gėrimų reiktų vengti. Siekiant išvengti dehidracijos dar naudojamas „Rehydron“ druskos tirpalas, o žarnyno florai gerinti ir atstatyti rekomenduojama vartoti probiotikus. Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo infekcijos – asmens higiena. Tiek ligonis, tiek ir šeimos nariai turi dažnai plauti rankas su muilu, nes tik taip sunaikinama didžioji dalis tokios kilmės virusų.

Patalpas, buityje naudojamus daiktus, liečiamus paviršius reikia dezinfekuoti. Efektyviausiai veikia chloro turinčios dezinfekcinės priemonės. Vaiko žaislams valyti bei dezinfekuoti nuo rotavirusinės infekcijos užkrato naudojamas muilo ar sodos tirpalas.

Į rota virusą savo simptomais panašus ir nora virusas, kartais vadinamas „žiemos vėmimo liga“, tačiau šia liga persergama daug lengviau. Daugiau nei pusei asmenų, užsikrėtusių rota virusu, jokių šios ligos simptomų nebūna, tačiau jie, nežinodami, kad serga, gali perduoti ligą sveikiesiems.

Lietuvos gydytojų sąjunga

www.technologijos.lt