Degalų kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas: skaičiai degalinių švieslentėse lengvu žingsniu artėja prie 5 Lt už litrą populiariausio benzino.

Dar visai neseniai tokia kaina, kokią dabar tenka mokėti už degalus, skambėjo tarsi iš fantastikos srities. Bet, kad ir kaip sunku tai įsivaizduoti, šiandien galime būti tikri, kad rekordų bus ir daugiau.

Naftos produktais prekiaujančios įmonės nė nemano guosti: degalų kainų kitimas galimas, bet tik į vieną pusę. Didyn.

Savaime suprantama, spartus degalų brangimas neišvengiamai turės įtakos ir daugelio kitų produktų, kurių gamybos ar transportavimo procese naudojami degalai, kainų kilimui.

Tačiau ne vien tik degalų kainų pokyčiai gręžia gyventojų pinigines. Bandydami suprasti, kur dingsta pinigai, turime susitaikyti su tuo, kad esame kiek per maži, jog viskas ir visada priklausytų nuo mūsų.

Gamtos „nuopelnai“

Lygiai taip, kaip degalų kainas Lietuvoje ir kitose šalyse didele dalimi lemia naftos kaina pasaulinėse rinkose, kitų prekių kainoms įtakos gali padaryti net ir labai tolimi išorės veiksniai.

Tarp šių veiksnių pirmiausia minėtini gamtiniai, kurie yra mažiausiai pavaldūs žmogui. Štai, pavyzdžiui, 2010 metų vasaros karščiai sausrą ir netramdomus gaisrus sukėlė Rusijoje ir Ukrainoje, tačiau to pasekmes netrukome pajusti ir mes.

Ugniai sunaikinus didžiulius plotus tenykščių kviečių pasėlių, abi minėtos valstybės, siekdamos užtikrinti pakankamas atsargas šalies viduje, buvo priverstos riboti prekybą tarptautinėje rinkoje.

Taip atsivėrė daugiau galimybių kitiems, tarp jų – ir lietuviams grūdų augintojams, kurie ėmė naudotis galimybe užsienio rinkose savo produkciją parduoti brangiau. Tai baigėsi tuo, jog grūdų Lietuvoje sumažėjo, o duonos gaminių kaina – padidėjo.

Taigi, pasaulis susaistytas itin tvirtais saitais. Štai po Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio bangos iškart pasigirdo klausimų, ar nepritrūksime japoniškų prekių ir čia, per tūkstančius kilometrų nuo Japonijos nutolusioje Lietuvoje.

Visa tai – gamtos „nuopelnai“, tačiau išties nemažą įtaką kainų pokyčiams visame pasaulyje daro ir žmogaus veikla, pavyzdžiui, politika. Žinios apie neramumus nafta turtingose šalyse sklinda viena po kitos.

Tai kelia grėsmę dėl naftos tiekimo sutrikimų ir naftos kainos pasaulinėse rinkose išaugimo. Jei politinė situacija tose šalyse negerės, Lietuvoje atgarsius dar ilgai jusime brangesnių degalų pavidalu. Žymiai kainas pakelti gali ir ekonominiai veiksniai, taip pat susiję su žmonių veikla: investiciniai spekuliavimai, valiutų kursų svyravimai ir kt.

Spyris ieškoti sprendimų

Pavyzdžių galėtume pririnkti daugybę, bet grįžkime prie degalų, nuo kurių ir pradėjome. Jų kainų pokyčiai gyventojus verčia ieškoti vienokių ar kitokių sprendimų.

Viena dalis vairuotojų persėda į viešąjį transportą ar ima daugiau vaikščioti pėsčiomis, kita ima ieškoti ekonomiškesnio, pigesniais degalais varomo automobilio, trečia nusprendžia nieko nekeisti, nes be automobilio niekaip neišsiverstų.

Pastarųjų, kaip rodo tyrimai, kol kas yra daugiausia. Taigi, nuo visų kainą lemiančių veiksnių apsisaugoti neįmanoma, tačiau svarbu, kad, keičiantis kainoms, nebijotume keisti ir savo įpročių.

NUORODA Į STRAIPSNĮ