Tautos dainiui Marijonui Mikutavičiui nebeliks nieko kita, kaip tik pradėti kurti naują neoficialų Lietuvos himną: jo garsieji „Trys milijonai“ beviltiškai paseno.

Kaip rodo išankstiniai visuotinio gyventojų surašymo duomenys, mūsų šalyje „nuolat gyvena“ gyvena 3,054 mln. asmenų.

Pasaulyje kasmet migruoja apie 200 mln. žmonių. Nuo gamtos stichijos, karų, epidemijų, dėl ekonominių priežasčių į kitą šalį išvyksta maždaug dvi Meksikos. Tai maždaug 3–4 proc. visų planetos gyventojų.

Jeigu tokia klasikinė, norma laikoma tendencija būtų ir Lietuvoje, kasmet šalį paliktų tik kiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tačiau naujausiais Europos statistikos agentūros duomenimis, per 20 nepriklausomybės metų Lietuvą paliko apie 615 tūkst. Vadinasi, „norma“ mūsų šalyje viršijama net šešis kartus.

Vien per pastaruosius dvejus metus išvažiavo tiek lietuvių, kiek jų paliko šalį per pirmąją emigracijos bangą XX a. pirmoje pusėje. Per pirmą šių metų ketvirtį – jau bent 17 tūkst., emigracijos specialistai prognozuoja, kad per likusius 2011 m. mėnesius srautas išaugs iki maždaug 65 tūkst. Iš demografinio šalies žemėlapio galėsime išbraukti pusę Šiaulių (negalutiniais surašymo naujausiais duomenimis) arba Mažeikius (2010 m. duomenimis), Ignaliną ir Varėną.

Bandymų įvardyti tokio emigracijos masto priežastis yra ne vienas. Visi jie galiausiai baigiasi konstatavimu: Lietuva tampa gyventi netinkama teritorija. Bloga ne tik iš jos bėgantiems emigrantams, bet ir (gal net labiau?) pasiliekantiems joje.

Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas negalutinius surašymo duomenis, prisiminė – Globalios Lietuvos programą. Ir tuo aiškiai parodė savo prioritetus: mūsų valdžiai svarbiausia – ne sustabdyti potencialius emigrantus, bet išlaikyti ryšį su jais. Turbūt tam, kad būtų kam atsiųsti vieną kitą milijardą litų į Lietuvą? Ar kad būtų kam balsuoti už mūsų atstovą „Eurovizijoje“?