Šiuo metu Lietuvoje kilo didžiulis susidomėjimas bei susirūpinimas enterohemoraginės Escherichia coli O104 (toliau- EHEC) sukeltais susirgimais Vokietijoje bei kitose Europos šalyse.

Nors Lietuvoje šios infekcijos atvejų nėra registruota, medikai ragina neprarasi budrumo ir rūpintis higiena: itin kruopščiai tekančiu vandeniu plauti daržoves, nevartoti nepasterizuoto pieno ir mažai termiškai apdorotos mėsos.

EHEC pirmą kartą buvo išaiškinta 1982 m. JAV, kilus viduriavimų protrūkiams dėl susirgimų, susijusių greito maisto įmonėse pagamintais mėsainiais.

Ešerichiozės inkubacinis periodas, t. y. laikotarpis nuo ligos sukėlėjo patekimo į žmogaus organizmą iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, yra nuo 2 iki 5 dienų. Vėliau išsivysto viduriavimas (dažnai su krauju), stiprūs pilvo skausmai.

Ligoniai taip pat gali karščiuoti, vemti. EHEC gamina labai panašūs į dizenterijos sukėlėjo Shigella dysenteria toksinus, kurie gali pažeisti kraujo ląsteles bei inkstus.

Dauguma pasveiksta per 10 dienų, tačiau apie 10 proc. ligonių išsivysto hemolizinis – ureminis sindromas (ūminis inkstų nepakankamumas ir kt.) dėl kurio miršta iki 5 proc. pacientų. Didžiausią riziką susirgti turi vaikai iki 5 metų ir vyresnio amžiaus žmonės su sumažėjusiu imuniniu atsaku, tačiau šiomis dienomis Vokietijoje daugiausiai (86 proc.) susirgo jauni (virš 18 metų) žmonės ir ypač moterys (net 67 proc.).

Infekcijos rezervuaras yra galvijai. EHEC pirmiausia perduodama žmonėms per užkrėstą maistą. Dažniausiai užsikrečiama per nepakankamai termiškai paruoštus sausumos gyvūnų mėsos produktus, nepasterizuotą pieną, užterštą vandenį, daržoves, vaisius. Taip pat galima užsikrėsti tiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusiais žmonėmis, gyvūnais.

Vaisiai, daržovės gali būti užteršti, jei jie tręšiami šviežiu galvijų mėšlu, vanduo gali būti užkrėstas, kai mėšlas kompostuojamas greta vandens šaltinių. EHEC mėšle išgyvena virš 100 dienų, esant +50C ir iki 49 dienų, esant +300 temperatūrai (ilgiausiai mėšle išgyvena Salmonella: +50C temperatūroje – iki 150 dienų.).

Patogeniniai mikroorganizmai žūva, jei mėšlas tam tikrą laiką saugomas ir nenaudojamas tręšimui. Taigi, kad neužkrėsti vaisių, daržovių, tręšimui mėšlą galima naudoti ne anksčiau kaip po pusės metų.

Profilaktinės priemonės yra tos pačios, kaip ir kitų maisto infekcijų – gera higiena. Nuo mažens esame mokomi plauti rankas ir ne veltui. Ši paprasta ir nebrangiai kainuojanti profilaktikos priemonė gali apsaugoti mus nuo ne vienos nemalonios ir net pavojingos gyvybei užkrečiamosios ligos.

Rekomenduojama:

1. Laikytis rankų higienos. Būtina plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu prieš ruošiant maistą ir maisto ruošimo metu (ypač po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis), pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais, sergančiais žmonėmis.

2. Atskirti termiškai apdorotus produktus nuo žalių. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį laikyti atskirai nuo kitų produktų. Kad išvengti susilietimo, produktus geriausiai laikyti atskirose dėžutėse. Žaliems produktams naudoti atskirus virtuvės įrankius (peilius, pjaustymo lenteles).

3. Produktus gerai termiškai apdoroti, ypač mėsą, paukštieną, kiaušinius, jūros gėrybes. Temperatūra visuose ruošiamo maisto sluoksniuose turi pasiekti +700C, tai įvyksta tik kai sriubos užverda, o paruoštos mėsos sultys yra skaidrios (ne rožinės).

4. Laikyti maistą saugioje temperatūroje. Niekada nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau kaip dvi valandas, neatšildyti užšaldyto maisto kambario temperatūroje. Nelaikyti maisto ilgai, net šaldytuve.

5. Naudoti saugius žalius produktus. Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius, juos lupti, skusti ir vėl plauti po tekančiu vandeniu. Nenaudoti atvirų vandens telkinių vandens gėrimui, vaisių, daržovių plovimui. Žalią pieną prieš vartojant pasterizuoti. Neragauti turguose, prekybos centruose siūlomų žalių produktų.

Telšių visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus informacija