Atšilus orams kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis. Lietuvoje vasarą dažniausiai registruojami susirgimai kampilobakterioze, ešerichioze, salmonelioze. Kasmet gegužės – rugpjūčio mėnesiais registruojama apie 30-50 proc. visų šių infekcijų atvejų.

Telšių apskrityje per šių metų penkis mėnesius jau užregistruota salmoneliozės - 7 atvejai (2010 m. - 53), kampilobakterijozės - 2 atv. (2010m. - 8), ešerichiozė -1 (2010m. - 0),  virusinių žarnyno infekcijų, nepatikslintų - 65 (2010m. - 62), nepatikslintų bakterinių žarnyno infekcijų - 38 (2010m. - 129), rotavirusinio enterito - 90 (2010m. - 72), maisto toksinių infekcijų - 3 (2010m. - 16). 

Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugus maistas ir asmens higiena, t.y. švarios rankos ir švari aplinka. Norint išvengti minėtų ligų vasarą poilsio metu patariama:

ruošiantis į kelionę, gamtą įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliaciniuose krepšiuose;

užkandžiams gamtoje pasiimti labiausiai tinkamo maisto - šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, sausainių, konditerinių gaminių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių;

neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje;

vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis. Vengti pirkti maistą tose vietose, kur neužtikrintos tinkamos maisto laikymo sąlygos;

perkant maistą atkreipti dėmesį į galiojimo datą;

saugoti maistą nuo musių ir graužikų;

maistui vartoti tik švarų geriamą vandenį;

maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vanduo nepatektų į burną;

prieš valgį nusiplauti rankas su muilu.

Mažinant užsikrėtimo maistu plintančiomis infekcinėmis ligomis riziką rekomenduojama:

paukštieną, mėsą, žuvį gerai išvirti ar iškepti. Kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78 laipsnius C, patogeniniai mikroorganizmai žūva;

kiaušinius valgyti kietai virtus ar gerai iškeptus;

pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, pakaitinti ar kitaip termiškai apdoroti;

vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.

Maistą gaminti reikėtų taip, kad patogeniniai mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą. Todėl kiekvieną kartą būtina plauti rankas po žalios mėsos dorojimo, taip pat kruopščiai išplauti ir nuvalyti įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo išdorota žalia mėsa ar paukštiena.

Žalią mėsą, daržoves ir paruoštus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Stengtis, kad šaldytuve laikomas vartojimui paruoštas maistas nesiliestų su žaliaviniu, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų.

Laikant maistą šaldytuve užkertame kelią jame esančių bakterijų dauginimuisi.

Paruoštą maistą suvartokite kuo greičiau, ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą reikėtų gerai pakaitinti. Mikroorganizmai jautrūs aukštos temperatūros poveikiui, todėl žūsta maistą tinkamai verdant, kepant, troškinant.

Nepamirškite dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant ar pamerkiant į buityje
naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.

Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą) patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Telšių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus informacija