„Ir tu – vampyras, ir aš – vampyras, ir visi jie – vampyrai!“ Tikriausiai kiekvienas iš jūsų yra pastebėjęs, kad pabendravus su vienais žmonėmis pasidaro lengva ir gera, tarytum būtumėte pasipildę savo jėgų atsargas, o su kitais net po trumpo pokalbio pasijuntate išsekę, sugenda nuotaika. Visa tai galima paaiškinti.

Per bet kokį žmonių susidūrimą vyksta energiniai mainai. Suprantama, energijos kiekis, kurią jūs atiduodate, ne visada atitinka tą, kurį gaunate. Vieną kartą balansas gali būti jums teigiamas, kitą – neigiamas.

Jeigu jūsų pašnekovas nieko nedaro, kad ištrauktų iš jūsų kuo daugiau energijos, tai tokią padėtį galima drąsiai pavadinti normalia, nepriklausomai nuo to, koks buvo balansas.

Energinių mainų procesus galima pailiustruoti dažnai gamtoje pasitaikančiu pavyzdžiu. Šiltesnis kūnas pasikeičia šilumine energija su šaltesniu. Iš šių mainų dažnai didesnę naudą gauna anaiptol ne šiltasis kūnas, tačiau tai normalu – tokie gamtos dėsniai, kurios dalimi esame ir mes.

Kontaktuodami su vienais ar kitais žmonėmis, mes kartais veikiame kaip donorai, o kartais – kaip „vampyrai“. Energijos kiekis, kurį atiduodame, priklauso nuo daugybės veiksnių ir aplinkybių. Tai ir mūsų sveikatos būklė, nuotaika, santykiai su pašnekovu ir daug kitų. Beje, nei mūsų, nei pašnekovo būsena niekada nebūna pastovi, todėl donoro ir „vampyro“ vaidmenys gali nuolat keistis.

Jeigu jūsų partneris (sąmoningai ar nesąmoningai) nesiima jokių priemonių, kad pakeistų mainų procesą savo naudai, tokius mainus reikia laikyti normaliais. Tada energijos kiekio pokyčiai į vieną ar kitą pusę būna nedideli ir rimtai nepaveikia pašnekovų savijautos.

Dabar panagrinėsime situaciją, kai viena pusė įsikiša į mainų procesą. Čia galimi du variantai: sąmoningas arba nesąmoningas poveikis. Sąmoningu poveikiu vadinami veiksmai, kai žmogus supranta, ką jis daro, suvokia vykstančius procesus ir jų rezultatus (bent jau artimiausius). Apsiginti nuo tokių žmonių, ypač jeigu jie savo dalyko profesionalai, labai sunku. Laimei, tokių žmonių nedaug.

Didžioji dalis netolygių energijos mainų įvyksta tada, kai susitinka du žmonės su skirtingais energiniais potencialais. Daug kas yra pajutęs palengvėjimą po pokalbio su dvasininku ar vienuoliu. Šioje situacijoje mes patys atlikome „vampyro“ vaidmenį.

Kita vertus, kai kalbamės su ligoniais ar smarkiai išvargusiu žmogumi, patys pajuntame silpnumą, o pašnekovui pasidaro lengviau. To nereikia bijoti – žmogus turi savybę savarankiškai atnaujinti savo energijos išteklius, o energija, išeikvota geriems tikslams, visada sugrįžta padidėjusi. Todėl ligonių lankymas turi prasmę. Didžiausia dovana sergančiajam, kurią atnešime, bus ne gėlės ar saldainiai, o mūsų pačių energijos dozė. Beje, kitam padarytas blogis taip pat sugrįžta padvigubėjęs.

Pagrindinė „vampyrų“ dalis – būtent tie žmonės, kurie tai daro nesąmoningai, nesuprasdami, ką daro ir kas vyksta. Tiesiog vieną kartą žmogus pasielgė tam tikru būdu, rezultatas jam patiko, ir jis tęsia tai įvairiais variantais, tapdamas savo manipuliacijų įkaitu.

Tokius žmones sąlyginai galima suskirstyti į tris grupes: „saulės“, „mėnulio“ ir „viršininkų“.

„Saulės“ žmonės – aktyvūs, nuolat provokuojantys konfliktus, kaip kartais sakoma, tiesiog „ieškantys preteksto kivirčui“. Vienas tokių žmonių porūšis yra „autobusų ar parduotuvių kasų chamai“. Jų užduotis – išvesti jus iš kantrybės, pasiekti, kad jūsų emocijos užsipliekstų, nes jie minta jomis. Įsidėmėkite: jūsų susierzinimas, pasipiktinimas, įniršis yra jų maistas!

„Mėnulio“ žmogų trumpai galima apibūdinti žodžiu „niurzglys“. Tai žmonės, kurie nuolat kuo nors nepatenkinti, dejuoja, skundžiasi, virkauja, siekdami jūsų užuojautos. O apie užuojautą galima pasakyti štai ką. Mūsų kalboje yra daug žodžių, nusakančių užuojautos mastą. Užuojauta, gailestis, nepasitenkinimo išgyvenimas kartu su niurzgliu, įsijautimas į kito būseną, supratimas, susigraudinimas, paguoda, empatija... Bendraujant su „mėnulio“ žmogumi, šitos užuojautos laipsnį jums teks pasirinkti savarankiškai ir kiekvieną kartą vis iš naujo. Jūsų užuojauta yra jo maistas!

Tikriausiai pažįstate ir tokių žmonių, apie kuriuos sakoma: karštas, užsiplieskiantis, bet greit nusiraminantis? Tai kaip tik trečiosios „vampyrų“ kategorijos atstovai – „viršininkai“. Kartais tokių žmonių elgesį nulemia temperamentas, o kartais ir ne. Jeigu pabendravę su tokiais žmonėmis prisiminsite, kaip jie sukėlė jumyse baimę, nerimą, kaltės jausmą, o paskui, gavę iš jūsų reikalingą neigiamų emocijų dozę, nusiramino ir net pralinksmėjo – žinokite, tai buvo jie!

Ar reikia gintis nuo tokių žmonių? Į šį klausimą nėra lengva vienareikšmiškai atsakyti. Reikalas tas, kad mūsų energija nėra labai tyra. Jai daro įtaką ir ne pačios geriausios mūsų emocijos, ligos, mintys, nuotaikos, troškimai – viskas, į ką mes vienaip ar kitaip reaguojame. Štai ir išeina, kad energiją, kurią iš mūsų ištraukia įvairūs vampyrai, sudaro gana aštrus mišinys.

Kai dėlės siurbia iš žmogaus kraują, jam pasidaro geriau (tiesa, neaišku, kaip jaučiasi dėlės). Tas pats kartais įvyksta ir su energija. Kai kitas žmogus „siurbia“ iš mūsų neigiamą energiją, reikėtų jam už tai padėkoti – jis daro tokią pat paslaugą kaip dėlė. Beje, reikia prisiminti, kad didelis dėlių skaičius vietoj naudos gali pakenkti.

Vis dėlto baimė, jog „vampyrai“ atims energiją, žmogui gali padaryti daugiau žalos nei pats energijos praradimas. Tad neverta nulįsti į kampą ir atsisakyti kontaktų su išoriniu pasauliu.