Nemalonus burnos kvapas (mokslininkų vadinamas chalitoze) – gana subtili, bet labai paplitusi problema. Kramtomoji guma ar mėtinės pastilės ją pašalina tik trumpam. Visiškai atsikratyti chalitozės galima tik nustačius tikrąją priežastį, dėl kurios ji atsirado.

Kodėl iš burnos dvelkia nekaip?

Viena dažniausių priežasčių – burnos ertmėje susikaupusios aerobinės bakterijos. Paprastai jos tarpsta ant liežuvio, tarpdančiuose, dantenų nišose (sergant parodontoze). Ilgainiui šios bakterijos pradeda irti, todėl atsiranda nemalonus kvapas.

Antroji priežastis – mityba. Ar mėgstate aštrius patiekalus su česnakais ir pipirais? Tokiu atveju „česnakinio kvėpavimo“ priežastis labai aiški. Šiuose maisto produktuose esantys cheminiai junginiai organizme išlieka gana ilgai. Kai plaučiuose vyksta deguonies ir anglies dioksido kaita, prie šių dujų prisijungia česnako kvapo dalelės, tad iškvepiama su nemaloniu česnako prieskoniu. Šis kvapas sklinda iš organizmo gilumos, todėl dantų pasta, burnos skalavimo skystis ir kramtomoji guma padės tik labai trumpam.

Laikydamiesi dietos nusprendėte, kad visi angliavandeniai – neginčijamas blogis, tad valgote daugiau baltymų turinčių produktų? Tokiu atveju palydovu gali tapti ir salstelėjęs kvapas iš burnos. Kai organizmas energiją ima iš skaidomų riebalų ląstelių, išsiskiria ketonų, kurie gali labai pakenkti sveikatai, mat tokia būsena labai panaši į diabetu sergančio žmogaus organizme vykstančius pakitimus. Taigi situaciją pakeistų tinkamai subalansuota dieta. Tiesa, jei sergate diabetu, pajutę tokį salsvai vaisinį kvapą iš burnos būtinai kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Vidurių užkietėjimas. Jei tai – dažnai pasikartojanti sveikatos problema, netruks atsirasti ir chalitozė. Taigi geriausias vaistas – vartoti daugiau maistinių skaidulų ir ląstelienos turinčių produktų.

Aršūs gaivaus burnos kvapo priešai – alkoholis ir tabakas. Kaip ir česnakų atveju, šių blogų įpročių likučiai į burną patenka iš plaučių, tad juos pašalinti itin sunku. Patikimiausias „gydytojas“ – tik pakankamas laiko tarpas, kol šios medžiagos iš kraujo visiškai išsivalys.

Peršalimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos taip pat gana svarbu. Jei nosis užsikimšusi, kvėpuoti sunku – blogas burnos kvapas neišvengiamas. Jis pasišalins tik visiškai išgydžius slogą, nuolat praplaunant kvėpavimo takus. Padidėjus migdolinėms liaukoms, toje gerklės srityje ima kauptis maisto likučių – taigi net gerklės skausmas gali sugadinti burnos kvapą. Su juo kovoti padės ligos gydymas ir gerklės bei burnos skalavimas specialiais preparatais.

Akivaizdu, kad daugeliu atvejų nuo blogo burnos kvapo išvaduos tinkama higiena, sveikas gyvenimo būdas ir apsilankymas pas gydytoją laiku.

O dabar – kiek plačiau apie burnos higieną. Idealu, jei yra galimybių dantis valytis tris kartus per dieną arba kaskart po valgio. Taip pat patariama nuolat po ranka turėti tarpdančiams valyti skirtą siūlą, becukrės kramtomosios gumos, reguliariai skalauti burną specialiu skysčiu. Atidi priežiūra užkirs kelią maisto likučių kaupimuisi burnos ertmėje, taps puikia ėduonies ir parodontozės profilaktika. Dantis valomės po keletą kartų per dieną. Procesas paprastas ir aiškus kaip du kart du. Nors... ar tikrai viską žinote apie šią rutiną?

Mitas. Dantis valytis užtenka du kartus per dieną – ryte ir vakare. Ne. Dantis privalu valytis ne rečiau nei du kartus per dieną, o idealu, jei juos valysitės pagal poreikį – kai tik pajusite nepatogumą burnoje. Tai reiškia, kad geriausia būtų dantis išsivalyti kiekvieną kartą pavalgius. Tačiau labai svarbu tai daryti tinkamai – sukamaisiais judesiais ir naudoti minkštą dantų šepetėlį, nes valant šiurkščiai, o ypač jei šepetėlio šereliai kieti, galima pažeisti dantenas.

Mitas. Kiekvienąkart valantis dantis būtina naudoti pastą. Ne. Piktnaudžiauti pasta taip pat negerai. Su ja dantis valytis užteks du–tris kartus per dieną: po pusryčių, pietų ir vakarienės. Tačiau po užkandžiavimų patariama pavalyti dantis šepetėliu ir vandeniu, praskalauti specialiu skysčiu ar nesaldinta žolelių arbata. Taip pat keletą kartų per dieną išsivalykite tarpdančius specialiu šepetėliu arba siūlu. Valantis dantis svarbiausia ne kokią pastą pasirinksite, o valymosi būdas, t. y. mechaniškas apnašų (bakterijų) pašalinimas.

Mitas. Jei dantis valysite su soda, jie taps baltesni. Taip, tačiau soda kenkia dantų emaliui. Valytis su soda galima ne dažniau nei kartą per savaitę. Be to, akinamai baltų dantų efekto tikėtis neverta. Iš tiesų soda tik nuvalys dantis, jie pastebimiau blizgės. Toks pats rezultatas bus ir valantis su pastomis, kurių sudėtyje yra sodos bikarbonato. Tik joje abrazyvinės sodos dalelės gerokai mažesnės, todėl švelniau nuvalo dantis, mažiau žaloja emalį. Jei nuolat geriate kavą, juodąją arbatą ar niekaip nepavyksta mesti rūkyti, galite rinktis pastą, kurios sudėtyje yra dėmes tirpdančių fermentų. Tokia pasta neturi abrazyvinių dalelių, tačiau ją reikia vartoti labai saikingai, t. y. ne kasdien, o derinti su kitų rūšių pastomis.

Mitas. Dantų šepetėlį reikia keisti, kai jo šereliai praranda formą. Ne. Geriau nelaukti, kol dantų šepetėlis visiškai susidėvės. Patariama keisti bent kartą per mėnesį. Be to, būtina kaskart išsivalius dantis rūpestingai jį išplauti, kad tarp šerelių neliktų nei pastos, nei maisto iš tarpdančių likučių, kitaip jis virs nebe dantų valymo, o bakterijų veisimo priemone.

Mitas. Po valgio reikia pakramtyti kramtomosios gumos. Taip, tačiau ne ilgiau nei 10 minučių. Pavalgius burnoje pakinta rūgščių ir šarmų pusiausvyra, dėl to ilgainiui gali atsirasti ėduonis. Becukrė kramtomoji guma iš tiesų šią pusiausvyrą atkuria, tačiau ilgai kramtant nukenčia skrandis. Kramtymo procesas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Jei skrandžio sultys skiriasi, o daugiau maisto taip ir nebepatenka, žalojama skrandžio gleivinė.