Kai išsitrauki banknotus norėdamas susimokėti už savo pirkinius, turbūt nesuki galvos spėliodamas, kur tiems banknotams yra tekę pabūti iki patenkant pas Tave.

Pinigai yra tapę tokia įprasta kasdienybės dalimi, kad retai kada apie juos susimąstome (nebent paskaičiuodami, kiek ten jų dar liko). Tačiau kupiūros klajoja po visą šalį ir jas čiupinėja tūkstančiai žmonių. Žinoma, su kiekvienu prisilietimu mes ten paliekame ir mažyčių „dovanėlių“.

Dar 1904 metais „New York Times“ rašė apie tikimybę, kad ant pinigų gyvena daugybė bakterijų. Po daugiau kaip šimtmečio šis reikalas visai nepasikeitė, nes pinigai ir dabar nėra švarūs tiesiogine šių žodžių prasme. Taigi kas dažniausiai ir didžiausiais kiekiais „gyvena“ ant mūsų piniginėse gulinčių banknotų.

Pinigų kelias. Zonas, kurios paprastai būna apgultos mikrobų, mes žinome: tualetai, durų rankenos, kompiuterių klaviatūros, pelės ir pan. Būtent šiuos daiktus nuolat liečia daugybė žmonių, ir visa, kas buvo palietę jų rankas, perkeliama ir ant tų liečiamų objektų. Pinigai – ne išimtis. Netgi atvirkščiai: kelias, kurį jie nukeliauja iš rankų į rankas, neretai būna ilgas ir kupinas nuotykių netgi čia, Lietuvoje, ką jau kalbėti apie tokią milžinišką šalį kaip JAV.

Virusai ir bakterijos. Jei pinigai taip greitai keliauja per rankas, tai teoriškai jie gali perduoti žalingus mikroorganizmus iš vieno žmogaus kitam. Buvo atlikta studijų mėginant pagrįsti šią hipotezę. 2002 metais patogeninių organizmų aptikta ant 94 proc. kupiūrų. Kita studija aiškinosi, kiek ilgai gripo virusas gali išlikti ant banknoto. Pasirodė, kad net 10, o kartais – ir 17 dienų.

Yra ir gerų žinių: ant odos gripo virusas gali išlikti iki 5 minučių, todėl jei netrinsi kupiūrų aplink burną ar nosį, gali ir neužsikrėsti.

Fekalijų klausimas. Taip, šią paantraštę perskaitei teisingai. Fekalijų irgi randama ant banknotų. Tiesą sakant, pinigai gali turėti daugiau bakterijų nei tualetas Tavo namuose. Šis faktas skamba įžūliai, bet jis tikras. Pavyzdžiui, ant JAV dolerių neretai aptinkama tokių patogeninių mikroorganizmų kaip stafilokokas ar E.coli – neabejok, kad ant litų jos irgi sėkmingai gyvena.

Narkotikai. Gandai nemeluoja: ant pinigų iš tiesų galima aptikti narkotikų pėdsakų. Yra tyrimų, rodančių, kad ant 9 iš 10 banknotų JAV ir Kanadoje aptinkama kokaino. Narkotikai ten patenka per sandorius, taip pat tada, kai žmonės panaudoja banknotus tam, kad sušniaukštų narkotines medžiagas. O kai toks banknotas atsiduria skaičiavimo mašinose, kokaino kristalai pasklinda ant kitų banknotų ir visos mašinos, o ši savo ruožtu „užkrečia“ vis naujas banknotų partijas.

Išvada? Taip, pinigai nėra švariausias Tavo nešiojamas daiktas. Kita vertus, jei laikysiesi elementarių higienos normų, Tavo sveikatai jie ypatingos grėsmės nekels. Pasiguosti gali tuo, kad ant monetų bakterijų ir virusų aptinkama mažiau. Arba naudotis vien mokėjimo kortele, kurią dažniausiai lieti tik Tu pats.