Gegužės 28 d., penktadienį, Šv. Pranciškaus aikštėje vykusioje Mažeikių rajono abiturientų Paskutiniojo skambučio šventėje dvyliktokai įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merui Vilhelmui Džiugeliui priesakus, į kokius Mažeikius abiturientai norėtų sugrįžti.

 
„Kiekviena karta turi susikurti savo Mažeikius. Mums šis miestas jau spėjo virsti švente, amžinu sekmadieniu: patyrėme tylos žavesį, saulės šviesos didybę, tamsos paslaptį, žemės tylią tvirtybę. Kasdien gimtojo miesto darėsi vis daugiau ir daugiau, vis brangesnio, vis labiau stulbinančio.

Atėjo metas nutrintus parko suoliukus, prieglobstį teikiantį medžių pavėsį, jaukų balandžių burkavimą palikti kitiems. Bet mes sugrįšime. Sugrįšime alsuoti Mažeikių dvasia: stebėti plušančius darbininkus ir šventines girliandas, laukti vidurdienio traukinio švilpuko ar šiugždenti sausus rudens lapus, nesitarus sutikti kokį pažįstamą žmogų ar šnekinti kiekvieną pakely sutiktą katę.

Ir vis dėlto. Mylėti, nepaisant visko, mylėti tą reto grožio, šimtmečiais po trupinėlį lipdytą miestą“.

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos XIV laidos abiturientai:

„Norėtume, kad Mažeikiai, į kuriuos grįšime, būtų kaip:

-  Mažasis Paryžius. Eifelį jau turime, tačiau trūksta Eliziejaus laukų Melioratorių parkelyje.

-  Mažoji Roma. Picą Romą jau turime, bet koliziejaus gladiatorių kovoms nėra.

-  Arba Mažasis Egiptas. Penkis kalnus–piramides turime, bet saulės ir šypsenų trūksta.

-  O gal Mažoji Graikija? Seniausia gimnazija, kur kalbame lotyniškai, turime, bet Akropolio nėra!

O iš tiesų grįšime tik į tokius Mažeikius, kur sninga raguoliais ir lyja midumi, kur amžina vasara ir žaliuojantys sodai, kur vaikai klauso tėvų, o tėvai nuolat šypsosi, kur gatvės spindi auksu, o vietoj balandžių krypuoja povai. Grįšime tik ten, kur muzika ir meilė tvyro ore!

Kadangi taip būna tik pasakose... pažadam grįžti ir patys parašyti pasaką, kurioje būtų gera gyventi!“

Mažeikių „Jaunystės“ vidurinės mokyklos abiturientai:

„Gerbiamas Mažeikių rajono mere,

Dėkojame Jums už mums skirtą dėmesį ir surengtą šventę. Jums rašo vienintelės Mažeikiuose rusų kalba dėstomos mokyklos abiturientai. Beveik visi iš mūsų Mažeikiuose pragyveno didžiąją savo gyvenimo dalį, kai kurie čia gimė, taigi šis miestas susijęs su daugeliu mūsų prisiminimų, išgyvenimų, kurie formavo mūsų charakterį, mąstymą ir gyvenimo supratimą.

Daugelis iš mūsų išvyks mokytis, todėl grįžę norėtume matyti ne vien tik naujų didelių parduotuvių ir namų – mums bus daug svarbesnis gimtojo miesto jaukumas ir gamtos grožis.

Sunku įsivaizduoti Mažeikius, kokie jie bus ateityje, tačiau būdami lakios vaizduotės, sudarėme štai tokį naujovių, kurias norėtume rasti grįžę į namus, sąrašą:

-  visų pirma būtų malonu pamatyti sutvarkytą Senamiesčio parką,

-  būtų nuostabu, jei mūsų kiemų išskeldėjusios ir nudūlėjusios gatvelės, šaligatviai būtų atnaujinti,

-  taip pat miestui labai trūksta specialių aikštelių šunims vedžioti,

-  gatvių tvarkai palaikyti labai reikia šiukšlinių,

-  vaikams reikėtų įrengti daugiau žaidimų aikštelių,

-  na ir, žinoma, norėtume pamatyti išsaugotą ir klestinčią savo mokyklą, kurioje mokėmės ištisus dvylika metų.

Tikimės, kad mūsų palinkėjimai padės Jums padaryti mūsų Mažeikius gražesniais ir tvarkingesniais“.

Mažeikių Kalnėnų vidurinės mokyklos 11–oji abiturientų laida:

Mažeikių rajono savivaldybės merui

PRIESAKAI
2010-05-28
Mažeikiai

Į kokius Mažeikius norėtume sugrįžti:

-  Į mielus širdžiai;

-  Kuriuose būtų mažiau pykčių;

-  Kuriuose būtų mažiau eismo įvykių bei elgetaujančių žmonių;

-  Į šviesius, dvelkiančius ramumu ir jaukumu;

-  Į miestą, kuriame matytume švarias gatves ir žydinčias pievas;

-  Į Mažeikius pilnus šilumos ir meilės;

-  Į miestą, kuriame daugiau dėmesio būtų skiriama jaunimo laisvalaikiui;

-  Į miestą, kuris išsiskirtų savo kraštovaizdžiu, artimu sielai, širdžiai čia gimusiam ir augusiam žmogui“.

Mažeikių Sodų vidurinės mokyklos abiturientai:

„Jaunystė valdo! Tad, jei jau susibūrėme į vieną vietą, sustokime ir pažiūrėkime: pramintu saulės taku bėga basa vaikystė. Lyg nesugaunamą pasakų paukštę ji vejasi laiką....O paskui žaidimas pasikeičia. Ir vėl bėga žmogus, – vejasi jį laikas, jis jau čia pat, jau glosto besiplaikstančius vėjyje plaukus ir šnibžda į ausį: vaikystės sapnas baigėsi... Seniai baigėsi...

Išskleidėme jaunystės sparnus... Laikas skristi... Laikas...

Visų kelių, takų pabaigoje, pavargę nuo svaigaus skridimo, mes vis dėlto tikimės sugrįžti ten, iš kur pakilome skrydžiui – į savo gimtinę.

Laukite mūsų, mes būtinai grįšime – pailsėti, pasisemti“.

Viekšnių gimnazijos abiturientai  Mažeikių rajono savivaldybės merui Vilhelmui Džiugeliui įteikė nuotraukų kompoziciją „Viekšniai seniau ir dabar... O ateitį kursime mes“

Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos 56-oji abiturientų laida padovanojo paveikslą, kuriame abiturientai įsiamžinti savo mokyklos fone. Paveiksle užrašas: „Čia mūsų pradžių pradžia. Mes grįšim... Grįšim į savo ramybės uostą tikėdami sutikti laimingus žmones...“

Mažeikių savivaldybės ryšių su visuomene skyrius