Ugniagesiai pastebi, kad atšalus orui ir prisidėjus intensyviam šildymo sezonui, padaugėja ir gaisrų. Todėl gelbėtojai ragina gyventojus namus šildyti atsargiai.

Kaip rodo paskutinių metų gaisrų statistika, šaltaisiais metų mėnesiais smarkiai padaugėja gaisrų ir juose žūstančių žmonių. Daugiausia tokių gaisrų kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Štai per praėjusio sezono šaltąjį laikotarpį – nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. – dėl šios priežasties kilo 368 gaisrai, kuriuose žuvo 11 žmonių ir 17 buvo traumuoti. Šį šaltąjį laikotarpį dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių įrengimo bei jų neteisingo eksploatavimo įregistruoti 172 gaisrai, o juose ugnis pasiglemžė 6 žmonių gyvybes ir 9 gyventojus traumavo.

Liepsnos piliečiams padaro ir nemažai nuostolių. Praėjusią žiemą ugnis sunaikino per 2,8 tūkstančio kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Šią žiemą buvo sunaikinta kol kas tik 433 kv. metrai tokio gyvenamojo ploto.

Sinoptikai įspėja, kad jau artimiausią parą orai Lietuvoje smarkiai atšals. Atšalus orams išauga ir gaisrų tikimybė. Gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, intensyviau kūrena krosnis ir židinius, daugiau naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.

Reaguodamas į šiemet nuolat augantį gaisrų bei sparčiai daugėjantį jų aukų skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena gyventojams, kad gaisrai namuose, apšildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšiai kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kad mažiau užsiterštų kaminai arba jų įdėklai, geriausia kūrenti sausomis malkomis. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai taip pat  kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti.

Kasmet nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl žymiai saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.

Smarkiai atšalus, dėl įvairių sutrikimų gali užšalti ir vandentiekio vamzdžiai. Neretai juos gyventojai bando atšildyti atvira ugnimi – litavimo lempomis, deglais ir pan. Metalas yra geras šilumos laidininkas, todėl stipriau įkaitus vamzdžiui, gali užsidegti jį liečiančios medžiagos, nors jos bus ir kaimyninėje patalpoje.

Šiomis dienomis visoje Lietuvoje smarkiai pasnigo. Ugniagesiai pataria gyventojams nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų nuvalyti sniegą, kad jis neįlaužtų stogų ir nesukeltų naujų nelaimių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas taip pat prašo gyventojų užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatyti jų transporto priemonėmis. Tuo pačiu patariama gyventojams nelaukiant nelaimės įsigyti bei gyvenamose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų žmones apie gaisro pavojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija